Šį eilėraštį skiriu Kauno arkivyskupijos Jurbarko raj. Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ilgametei choristei Kazimierai Petraitienei 80-ties metų jubiliejaus proga.

Bėgo metai, obelys pavasariais žydėjo,
O rudenais nokino jos vaisius.
Į marčias pas Petraičius atitekėjai
Ir gausioj šeimoj tu auginai vaikus.

Bėgo laikas ir vaikai užaugo,
Dažni svečiai – piršliai vis lankės Jūs namuos.
Dukterys ir marčios – nuotakos tarytum gulbės baltos
Grakščiai sukos valso sūkuriuos.

Metams bėgant, gandrai Tau dovanojo anūkus,
O su gandrais gyveniman išskrido ir vaikai,
Palikdami gimtuosius tėviškės namus.
Anapilin tu išlydėjai vyrą, sesę ir tėvus.

Dabar kartu su Onute
Jaunėle dukrele
Tekūrenat jaukų židinį namų
Ir saugot garbingą atminimą Petraičių.

Į laiko skraistę įsisupus vis skubėjai ir skubėjai
Ir dosniai laiką dalinai kitiems.
O jis tuo tarpu nejučiom skaičiavo Tau metus.
Ir priskaičiavo jų nei daug anei mažai.

Į vieškelį dabar dairais dažnai.
Gal atvažiuos anūkai ar vaikai?
O jeigu kartais greit ir nesulauksi – atleidi jiems.
Ramini ir paguodi save
Aplankys, būtinai jie aplankys, kai laiko bus.

Linkiu, kad daug pavasarių Tau obelys žydėtų
Ir rudeniais raškytum jų vaisius.
O laikas būtų Tau dabar dosnus.
Kad jis ilgai skaičiuotu ir skaičiuotu laimingus tavo gyvenimo metus.

Nijolė, Julija Sutkaitytė-Pilipauskienė
2010 metai
Stakiai